Pašto kelias Latvija - Lietuva - Lenkija 2014

Senuoju pašto keliu – žirgais ir karietomis

 

2014-ųjų pavasarį istoriniu arklių pašto keliu Sankt Peterburgas–Kaunas–Varšuva vėl riedėjo karietos. Jas iš Rusijos ir Latvijos pasienyje esančio Nesterio miestelio tris gegužės savaites pasikeisdami traukė dešimt stambiųjų žemaitukų veislės žirgų. Pagal senovinius modelius pagamintas pusantros ir toną sveriančias keturkinkę bei dvikinkę pašto karietas, įveikusias 800 kilometrų, lydėjo 16 žmonių. Daugiau...



Arklių pašto kelias XIX amžiuje

 

Pirmieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos keliai, jungę Vilnių su Polocku, Lyda, Maskva, Kijevu, Ryga ir Karaliaučiumi, minimi dar kryžiuočių kronikose. Žygimanto Augusto laikais paštas jau pasiekdavao net Veneciją – buvo gabenamos siuntos, keleiviai, kroviniai, statomi arklių keitimo punktai, kūrėsi smuklės. Daugiau...



Agluonos kunigo palaiminimas išsklaidė debesis

 

Išvykę iš Nesteri miestelio ir per tris dienas sėkmingai įveikę 110 kilometrų, sulyti pasiekėme Agluoną. Pliaupiant lietui prie bazilikos sustojusią keturkinkę pašventino kunigas Daumantas. Po jo palaiminimo bematant išsisklaidė visi debesys. Užgiedojo Agluonos bazilikos choras, o po mišių Agluonos duonos muziejaus direktorė Vija Kudina padovanojo mums po duonos kepaliuką. Daugiau...



Į Daugpilio tvirtovę – pro naujus vartus

 

Ketvirtąją dieną danguje nusišypsojusi saulė pradžiugino visus 10 žirgų ir 16 žmonių, mirkusių lietuje nuo pat žygio pradžios. Malinovoje mus pasitiko tokie pat linksmi kita karieta atidardėję senoviniais drabužiais pasipuošę savivaldybės atstovai. Parke mokiniai surengė koncertą, po kurio visų laukė dideliame katile ant laužo virta sriuba, bandelės, pyragai ir kitos vaišės. Daugiau...



Zarasuose – šokiai, Vasaknose – vaišės

 

Kas rytą žirgų gardai išrenkami ir pastatomi naujoje vietoje. Laisvi žemaitukai pervežami automobiliu, o ketverios vadelės atsiduria Sergejaus Feoktistovo rankose. Jis – vienas iš dviejų žinomų keturkinkės vadeliotojų Lietuvoje, jo žinioje – ir dešimt žirgų. Be bet kurio iš mūsų žygis galėtų vykti, bet be Sergejaus nepajudėtume iš vietos. Daugiau...



Tarp Utenos ir Anykščių siautėjo plėšikai  

 

Vasaknų dvare atsigavę žemaitukai per pienėmis geltonuojančias pievas ir žydinčius sodus atrideno keturkinkę į Dusetas, kur prie jos prisijungė naujoji dvikinkė. Abi karietos popiet pasiekė buvusią Utenos pašto stotį. Jos kieme paštininkus sveikino gausi žmonių minia, senoviniais drabužiais apsirengusios ponios girdė žirgus ir mus vandeniu iš tebeveikiančio stoties šulinio. Daugiau...



Ukmergėje karietas sveikino caras Aleksandras I

 

Po pietų pasiekėme Komarovo dvarą, kuriame įkurtas Šventupės kultūros centras. Kaip ir kitose sustojimų vietose, mus dar iš tolo su dainomis pasitiko miestelio bendruomenė. Išvydusi prie dvaro sustojusias karietas, pabendrauti atėjo garbaus 96 m. amžiaus ponia Ona. Ji papasakojo, kaip dar prieš karą, būdama pamergė brolio vestuvėse, važiavo pašto karieta į Šv. Mikalojaus bažnyčią Vilniuje. Daugiau...



Turžėnai gąsdino žaibais, griaustiniais ir lietumi

 

Karmėlavoje laukė netikėtumas – prieš pat įvažiuojant į miestelį dangus ėmė niaukstytis, o sustojus Turžėnuose prie senojo pašto prapliupo tokia liūtis, kad vaišėmis nukrauti stalai peršlapo akimirksniu. Puošniais drabužiais apsirengę savivaldybės nariai ir suvažiavę pasižiūrėti karietų karmėlaviškiai sulindo po skėčiais. Daugiau...



Rūpinimasis žemaitukais – pagarba senoliams ir savo šaknims

 

Žygio tempą diktuoja pusantros ir toną sveriančias karietas traukiantys vienintelės pasaulyje garsios lietuviškos žemaitukų veislės žirgai. Tai jie tikrieji žygio dalyviai ir herojai. Pakeliui sutikti smalsuoliai stebisi: „Į Varšuvą? Kodėl žirgais? Kodėl karietomis?“ Į šį klausimą tenka atsakinėti visiems šešiolikai ekspedicijos dalyvių. Daugiau...



Veiveriai, Veiveriai!

 

Permerkti liūties dvi naktis džiovinomės Pažėrų kaime. Poilsio diena buvo dar intensyvesnė nei kitos – iš ryto dviejose mokyklose pasakojome mokiniams apie istorinį pašto kelią ir jame patirtus nuotykius, o po to dalyvavome Prienų savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje. Prienų rajono meras Vytas Bujanauskas taip lengvai pašto karietų nepaleido – surengė mums visos dienos ekskursiją po Prienų kraštą. Daugiau...



Kalvarijoje – paskutinis lietuviškas saulėlydis

 

Iš Veiverių Kalvarijos link pajudėjusias karietas vėl apsupo miestelio bendruomenė. Turėjome stabtelėti: fotosesijos, žirgų glostymas, šypsenos, dar likę neatsakyti klausimai... Iškeliavę su lauktuvėmis ir su dainomis, įdienojus pasiekėme Skriaudžius, popiet – ir Sasnavą. Pavakare mus jau sveikino Marijampolės gyventojai. Daugiau...



Suvalkuose užgrojo džiazas

 

Kirtus Kalvarijos pasienio postą, pasikeitė ir kelias, ir vaizdai pro langą. Iki horizonto vilnijančios pievos ir geltoni rapsų laukai ištirpo lyg iliuzija, jų vietoje išdygo reklaminių skydų miškas ir iškabomis mirgantys miesteliai. Karietoms patekus į intensyvaus transporto srautą, žirgai baidosi pro šalį lekiančių automobilių, tačiau Sergejus devynis mėnesius plušėjo ne veltui – žemaitukai paklūsta ir jam, ir dvikinkės vadeliotojams. Daugiau... 



Prie Raigardo ežero

 

Antrąją kelionės per Lenkiją dieną, aplankę Augustavą, atkaukšėjome į Raigardą. Pakeliui sutikti lenkai, kaip ir lietuviai, džiaugėsi išvydę karietas, mojavo ekipažui. Stabtelėjus pailsėti žmonės glostė žirgus, lipo į vidų fotografuotis, o miesteliuose adresatai mielai priiminėjo jiems siunčiamas dovanas. Daugiau...

 



Nečkove ekipažas susibičiuliavo su Lietuvos ulonais

 

Vakare paradinėmis uniformomis pasipuošę Ulonų klubo vyrai surengė vaišes prie laužo šalia mokyklos teritorijoje stovinčio Gromadskių dvaro. Paaiškėjo, kad šiame dvare ir jo žemėse per Antrąjį pasaulinį karą buvo įsikūręs Lietuvos ulonų pulkas, kurį čia suformavo iš Lietuvos atvykę lenkai. Daugiau...

 



Iš Latvijos išsiųsta obelis pasiekė adresatą Lomžoje

 

Iki Varšuvos likus pusantro šimto kilometrų, į širdį ėmė skverbtis liūdesys. Nejau kelionė greitai baigsis? Atrodė – tuo keliu kaukšėsim amžinai. Tačiau tikrai – aplink jau kalba lenkiškai, laikas atsibusti. Štai ir Lomžos Rotušės aikštė, ir senasis turgus. Lomžos meras Mieczyslawas Czerniawskis ir mero pavaduotojas Miroslawas Kluczekas rėžia kalbas. Lomžos pašto darbuotojai priima siuntinius. Daugiau...



Miastkove žaistas krepšinis ir pakaustyti žirgai

 

Kol ilsėjomės ir žaidėme krepšinį, kalvis Pavelas Nalivaika stovykloje kaustė žirgus. Kad žemaitukai galėtų bėgti asfaltuotu keliu, Pavelas kasdien prižiūri jų kanopas. Drūtas vyrukas, nuo mažens svajojęs dirbti su žirgais, prieš keletą metų tapo vienu geriausių kaustytojų Lietuvoje.

Vakarais Pavelas kaukši stovykloje iki vėlumos. Pakaustyti dešimt žirgų – ne juokai, bet visų vienu metu kaustyti nereikia. Daugiau...



Makovica, raitelis Gintaras ir jo knyga

 

Artėdami prie Varšuvos, vis dažniau susimąstome, prisimename smagiausias kelionės akimirkas ir kuriame naujų žygių planus. Vieni liūdi, kad greit teks išsiskirti ir vėl grįžti prie įprasto gyvenimo tempo bei darbų, kiti džiaugiasi, kad tikslas jau taip arti ir pagaliau išties kojas savo lovoje. Tirpstant paskutiniam šimtui kilometrų, vis dažniau susimąsto ir raitelis Gintaras Kaltenis. Daugiau...

 



Varšuva pasiekta!

 

XXI-ojo amžiaus keturkinke ir dvikinke nuriedėję į Varšuvą buvusia viena svarbiausių Europos magistralių, sėkmingai baigėme tris savaites trukusią istorinę 800 kilometrų kelionę. Varšuvoje perduoti paskutiniai siuntiniai, išsakyti paskutiniai sveikinimai. Ištuštėjo karietų stalčiai, baigėsi laiškai. Žirgininkai lengviau atsikvėpė – pailsės ir žirgai, ir žmonės. Daugiau... 



 

Žygio dalyviai